BEGIN:VCALENDAR VERSION:2.0 PRODID:-//EventSea//EventSea Calendar//LT METHOD:PUBLISH NAME:Tom Stoppard „ROZENKRANCAS IR GILDENSTERNAS MIRĘ“ (Rež. Jurij B utusov) X-WR-CALNAME:Tom Stoppard „ROZENKRANCAS IR GILDENSTERNAS MIRĘ“ (Rež. Jurij Butusov) BEGIN:VTIMEZONE TZID:Europe/Vilnius X-LIC-LOCATION:Europe/Vilnius LAST-MODIFIED:20260429T222214Z BEGIN:DAYLIGHT TZNAME:EEST TZOFFSETFROM:+0200 TZOFFSETTO:+0300 DTSTART:19700329T030000 RRULE:FREQ=YEARLY;BYMONTH=3;BYDAY=-1SU END:DAYLIGHT BEGIN:STANDARD TZNAME:EET TZOFFSETFROM:+0300 TZOFFSETTO:+0200 DTSTART:19701025T040000 RRULE:FREQ=YEARLY;BYMONTH=10;BYDAY=-1SU END:STANDARD END:VTIMEZONE TIMEZONE-ID:Europe/Vilnius X-WR-TIMEZONE:Europe/Vilnius BEGIN:VEVENT UID:d83561a5f91306d7c32daf75549cb286@eventsea.lt SEQUENCE:0 DTSTAMP:20261022T185624 DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20261211T183000 DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20261211T223000 SUMMARY:Tom Stoppard „ROZENKRANCAS IR GILDENSTERNAS MIRĘ“ (Rež. Juri j Butusov) LOCATION:Vilniaus senasis teatras\, Vilnius DESCRIPTION:Premjera 2023 m. rugsėjo 16\, 17\, 19 d. Spektaklis rodomas r usų kalba su lietuviškais titrais N-14 Tomo Stoppardo – vieno svarbiau sių šiuolaikinio teatro dramaturgų\, absurdo teatro apologeto –pjesė „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“ („Rosencrantz and Guildenster n are Dead“) pirmą kartą buvo suvaidinta 1967-ųjų balandį Londone\, „The Old Vic“ teatre. Tuomet T. Stoppardas buvo mažai kam žinomas p radedantis dramaturgas\, teatro kritikas. Dramaturgo valia pjesėje du kuk lūs Williamo Shakespeareʼo pjesės „Hamletas“ personažai Rozenkranc as ir Gildensternas\, arba žmonės\, laiku nepasakę „ne“\, tapo šiu olaikinės dramaturgijos ir mūsų laikų herojais. Visiems žinomas klasi kinis W. Shakespeareʼo siužetas pjesėje meistriškai apžaidžiamas: Da nijos princo Hamleto vaikystės ir studijų Vokietijos universitete draugu s Rozenkrancą ir Gildensterną Hamleto tėvo žudikas karalius Klaudijus pasikviečia palydėti princą į Angliją. Karalius įteikia jiems slapt ą laišką\, kuriame prašoma nukirsti galvą teisėtam karūnos įpėdin iui. Rozenkrancas ir Gildensternas Hamletą lydi į neabejotiną mirtį\, tačiau princui sėkmingai apkeitus laišką patys patenka į likimo pinkl es. Šiuolaikinės dramaturgijos tyrinėtojai akcentuoja\, kad pjesėje „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“ sąmojingai sulydyta klasikinė šekspyriškoji dramaturgija ir beketiški literatūriniai eksperimentai\, absurdo estetika\, o intelektualūs galvosūkiai\, virtuoziškas žodži ų žaismas – su angliška ironija. Hamleto istoriją dramaturgas pasako ja iš dviejų antraeilių W. Shakespeareʼo pjesės veikėjų Rozenkranco ir Gildensterno perspektyvos\, juos pavertė pagrindiniais. Taip sukurtas efektas\, tarsi kuriant „Hamletą“ kažkur užkulisiuose buvo palikta įjungta vaizdo kamera – fone skamba W. Shakespeareʼo tekstų fragment ai\, atsiranda ir išnyksta Ofelija\, Polonijus ir pats Hamletas\, o T. St oppardo personažai bando suprasti\, koks yra tikrasis jų vaidmuo šioje sumaištyje\, šekspyriškame laike. Režisierius Jurijus Butusovas teigia ypač vertinantis šios jau klasikine vadinamos pjesės poetiškumą ir k lasikinės absurdo stilistikos diktuojamas galimybes. „Rozenkrancas ir G ildensternas mirę“ labai taikliai pataiko į šių dienų kontekstą\, skaudulius ir turėtų priminti žiūrovams prarastąjį rojų\, žmogišk os pilnatvės\, harmonijos\, laimės neįmanomybę. Teatro teatre iliuzij ą J. Butusovo spektaklyje atskleis ir sustiprins lakoniška\, netikėtomi s medžiagomis ir tekstūromis išsiskirianti spektaklio dailininko Mariau s Nekrošiaus kuriama scenografija bei kostiumai. Ši pjesė Lietuvos teat re statoma pirmąjį kartą. Tomas Stoppardas (g. 1937 m.) – anglų dram aturgas\, scenaristas. Nuo 1954 m. dirbo Bristolio laikraščių korespond entu\, 1960 m. Londone įsidarbino radijuje\, pradėjo kurti radijo ir tel evizijos pjeses\, periodinėje spaudoje rašė teatro ir kino kritikos str aipsnius. XX a. aštuntajame dešimtmetyje įsitraukė į kovą dėl žmog aus teisių – lankėsi SSRS\, Čekoslovakijoje. Autorius tęsia absurdo dramaturgijos\, Sławomiro Mrożeko\, Vaclavo Havelo meninės raiškos tra dicijas. Kūrybai būdinga paradoksalios situacijos\, eksperimentai\, anal itiškumas\, neįprasti gretinimai – akademinė filosofija prilyginama g imnastikos varžyboms. 1964–1965 m. parašyta pjesė „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“ – garsiausias jo kūrinys. Beje\, 1990 m. pats T. Stoppardas pagal jį režisavo jau klasika tapusį kino filmą. Jurijus B utusovas (g. 1961 m.) – viena ryškiausių figūrų šiuolaikinio teatro peizaže \, pelnęs galybę teatro apdovanojimų\, kūręs spektaklius Ru sijos\, Norvegijos\, Danijos\, Bulgarijos\, Pietų Korėjos scenose. Kriti kai jį vadina režisieriumi šamanu\, išmanančiu fantastinį arba „sa pnų“ realizmą\, pastatymai išsiskiria nenuspėjamumu\, gyvybingumu\, itin jautria teatrine kalba\, metaforiškumu. Kūrybinis režisieriaus bra ižas pradėjo formuotis dar besimokant Sankt Peterburgo teatro institute. Jau pirmieji studijų metais kurti spektakliai – „Vedybos“ (1995)\, „Užrašai iš pogrindžio“ (1996)\, „Belaukiant Godo“ (1996) – buvo novatoriški\, sutikti kaip radikaliai naujas žodis scenos mene. Ga lima išskirti ir režisieriui svarbiausius autorius\, įvardinti kūrybin ius vektorius. Tai W. Shakespeareʼas\, Antonas Čechovas\, Bertoldas Brec htas. Beje\, jis – vienas pirmųjų menininkų\, kuris pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą. PIRMASIS PASIUNTINYS Kraupus tas vaizdas! Ir m es su reikalais pasivėlavom Ausis\, turėjus išklausyti mus – Kad visk as atlikta\, kad Rozenkrancas Ir Gildensternas mirė taip\, kaip liepta – Nebejautri. Kas padėkos? (W. Shakespeare. „Hamletas“ (vertė Alfo nsas Nyka-Niliūnas) ROSAS. Ir kokie gi tie šie laikai? ARTISTAS. Abejing i. ROSAS. Blogi? ARTISTAS. Sugedę. (...) ROSAS. Kuo čia žaidi? GILAS. Žodžiais\, žodžiais. Tik jų begalime nusitverti. (T. Stoppard. „Roz enkrancas ir Gildensternas mirę““ (vertė Rita Gelombickaitė ) ORGANIZER;CN="EventSea":mailto:calendar@eventsea.lt BEGIN:VALARM ACTION:DISPLAY TRIGGER:-PT1H DESCRIPTION:Tom Stoppard „ROZENKRANCAS IR GILDENSTERNAS MIRĘ“ (Rež. Jurij Butusov) END:VALARM URL;VALUE=URI:https://kakava.lt/renginys/tom-stoppard-rozenkrancas-ir-gild ensternas-mire-rez-jurij-butusov/6326 STATUS:CONFIRMED END:VEVENT END:VCALENDAR